Kaip pakeisti savo gyvenimą, tapti nepalaužiamu arba, kaip man tai pavyko?

kaip pakeisti savo gyvenima

Sveiki, su jumis Jevgenijus. Kaip sekasi? Tikiuosi laikotės puikiai. 🙂

Neseniai pradėjau domėtis nauja sau tematika, kaip nepalūžti įveikiant įvairiausius sunkumus. Žaviuosi tais žmonėmis, kurie turi tūkstančius problemų ir moka ne tik nepasiduoti, bet ir nusišypsoti, eiti toliau.

Nesusimaišykite, aš domiuosi tema, kuri susijusi su vidiniu stiprumu, mane domina ši psichologijos dalis ir, kaip tą gali išmokti kiekvienas.

Prisiminkime tas visas sėkmės istorijas, kurias mes girdėjome ar žinome. Jos skamba maždaug taip – buvo labai sunku, kelyje pasitaikė daug iššūkių, kliūčių, tačiau tai tapo gera patirtimi ar pamoka.

Visada savęs klausdavau, kodėl taip yra, vieni žmonės greit palūžta, o kiti ne. Vieniems trūksta motyvacijos pokyčiams, o kitiems ne. Kas skatina vienus toliau eiti, kol kiti stovi?

kaip toli jus norite zengti toliau

Jevgenijaus istorija trumpai arba, iš kur aš atkeliavau.

Galbūt man ši tema artima dėl to, kad pats savo laikais buvau gilioje duobėje ir išlindau, todėl mane taip žavi stiprūs žmonės.

Visą savo paauglystę praleidau prie kompiuterio, žaisdamas “StarCraft’ą”. Neišlįsdavau iš ten, norėjau tapti profesionaliu žaidėju, todėl visą laiką 24/7 tik žaisdavau ir treniruodavausi, mokydamasis naujų taktikų ir strategijų.

Nebijau pripažinti – neišėjau iš savo kambario beveik 6 metus, neturėjau draugų, mokykloje manęs nemėgo. Raudonos akys ir bemiegės naktys buvo mano gyvenimo būdas.

Tuo metu kai kiti paaugliai susirasdavo draugų, man buvo svarbiau tapti geresniu žaidime. Todėl, pasiekęs dugną, jaučiau, kad visiškai nemoku bendrauti su žmonėmis, niekada nežinojau, kas yra tikri draugai, buvau susikaustęs ir neįdomus netgi sau.

dugnas ir motyvacija

Pirmas dalykas, ką reikia padaryti, tam, kad nepalūžtum – suvokti, kur esi, žiūrėti į savo situaciją realiai ir nereaguoti emocionaliai.

Supratęs, kad esu gilioje duobėje, nusprendžiau kažką daryti. Turėjau didelę motyvaciją pasikeisti ir supratau, kad noriu kapstytis iš padėties, kurioje buvau.

Nors ir galėjau pykti ant viso pasaulio ir pasinerti į depresiją, tačiau to nepadariau. Tai buvo ilgas pokyčių procesas ir man labiausiai padėjęs dalykasprioritetai.

Mano mintys buvo maždaug tokios – taip, aš dabar esu gilioje duobėje, taip, situacija graudi, na ir kas? Nieko tokio, aš turiu svajonių, turiu tikslą pasikeisti ir kliūtys manęs nesustabdys.

Svarbu nepradėti emocionaliai reaguoti į sudėtingas situacijas gyvenime, apie tai rašiau šiame straipsnyje, kad svarbu pasakyti sau “aj tiesiog nesiparink”.

Nori pakeisti savo gyvenimą? Pakeisk savo prioritetus.

motyvacija ir noras pasikeisti

Mano noras buvo toks stiprus, kad aš neatidėliotinai pakeičiau savo prioritetus. Tikslas buvo toks – išmokti bendrauti su žmonėmis ir tapti patrauklia asmenybe, būti pavyzdžiu kitiems ir keisti kitų žmonių gyvenimus.

Pakeisti prioritetus – tai reiškia pakeisti savo visą gyvenimą taip, kad tikslai ir prioritetai vienas kitam neprieštarautų. Pvz:. jeigu mūsų tikslas keliauti, o prioritetuose darbas ir paaukštinimas, nieko nebus, kvepia interesų konfliktu.

Dažniausiai tokie konfliktai veda prie to, jog žmonės grįžta prie savo senų įpročių, nes jau yra įpratę tai daryti ir taip lengviau.

Visai kita kalba išmokti naujų įpročių. Reikia valios ir pasiryžimo, nes komforto zona vis bandys jus patikrinti, ar tai tikrai tas, ko siekiate, yra tai, ko jūs norite?

Trečias žingsnis – pakeisk tave stabdančius įpročius į skatinančius tobulėti įpročius.

Ką aš padariau pakeitęs savo prioritetus? Labai paprastai – ištryniau žaidimą “StarCraft”, kurį žaidžiau visą laiką, ištryniau viską, kas primintų apie jį ir sukeltų vėl norą žaisti.

Pradėjau domėtis kitais dalykais, skaityti apie asmeninį tobulėjimą, saviugdą, psichologiją. Taip domėjausi, kad naktimis negalėdavau miegoti, taip mane žavėjo tobulėjimas.

Su laiku pradėjau dažniau išeiti į viešumą, susirasdavau vis naujų hobių. Tada aš suradau draugus, turinčius panašius interesus, todėl turėjau su kuo aptarti visas mano perskaitytas mintis.

Atrodo, kad tai buvo lengvas kelias, tačiau taip tik atrodo, kai viskas jau praeityje. Iš tikrųjų, kelias buvo labai sunkus, buvo nusivylimų, išdavysčių, tačiau atsiradus problemai, aš ją priimdavau be emocijų, kaip faktą (pirma taisyklė). Ir iš karto stengdavausi ieškoti sprendimo būdų.

Nuo to laiko praėjo jau septyneri metai ir aš niekada nesigailėjau, kad pakoregavau gyvenimo kryptį tokia linkme.

Dabar mano tikslas kitoks, skatinti tobulėjimą visoje Lietuvoje, padėti kitiems, nes aš žinau, ką reiškia būti duobėje, pats joje buvau ir noriu padėti kitiems iš jos kuo greičiau išlįsti.

jus tai galite, asmeninis tobulejimas

Vis dar norite sužinoti apie tai, kaip tapti nepalaužiamu?

Gerai, aš jums papasakosiu. 🙂

Kažkodėl visi galvojame, kad nepalaužiamas yra tas žmogus, kuris niekada nenusivilia, nepraranda motyvacijos kaip koks robotas.

Netiesa, kaip ir kiekvienas iš mūsų, jie būna, kad neturi jėgų tęsti, nori pasiduoti. Vienintelis skirtumas tarp jų ir kitų žmonių, kad jie geba greitai “atsipeikėti”, susitaikyti su problema ir judėti toliau.

Draugai, kurie prarasdavo nemažą dalį pinigų žaidžiant pokerį man pasakodavo, kad pirma tai atrodo pasaulio pabaiga, tačiau, kai nieko nebelieka, reikia eiti toliau. Taip, nemalonu, tačiau nekreipi dėmesio ir dirbi sau toliau.

Kitaip sakant tam, kad taptum nepalaužiamu reikia:

Štai toks paprastas receptas, kaip visada išlikti stipria asmenybe. Aišku, kartais visus aplanko norėjimo pasiduoti jausmas, bet svarbiausia, kiek laiko jums prireiks, kol atrasite savyje jėgų tęsti. Kuo tas laikas bus trumpesnis, tuo mažiau problemos jus išves iš vėžių.

Kuo dažniau susidursite su problemomis, tuo vis greičiau ir lengviau jas spręsite, išmoksite susitaikyti. Visiems sėkmės ir iki kito karto. 🙂

Klausimas mano skaitytojams: kaip jūs kovojate su noru pasiduoti? Parašykite komentaruose apačioje. 🙂


Patiko įrašas? Pasidalink juo su draugais, prisijunk prie mūsų tobulėjimo grupės facebook’e arba jus galite prisijungti prie mūsų Tobulėjimo komandos, parašykite asmeninę žinutę mums, ar Jevgenijui per facebook’a.

Su pagarba,
Jevgenijus @ Tobulėjimo Klubas

Tavo smegenis sprogdinančios mintys:

14 minčių apie “Kaip pakeisti savo gyvenimą, tapti nepalaužiamu arba, kaip man tai pavyko?

  1. O man kyla klausimas, kaip imt dometis naujais dalykais? Pabandau ta ar kita, bet… neidomu. Tobulejimu, saves keitimu domiuosi, bet ne taip aistringai, kaip noreciau. Kaip uzsidegti ta aistra?

    1. O kas jus labiausiai šiuo metu domina? Susipažinkite su savimi, suraskite jus dominančias temas. Taip pat, jeigu norite užsidegti tobulėjimu – suraskite draugų-bendraminčių su kuriais aptarinėsite idejas, tai uždegs jūsų entuziazmą. 🙂

      Ačiū už jūsų klausimą Neringa. 🙂

      1. Niekas nedomina tiek, kad butu verta pastangu tai pletoti. Viskas minimaliam lygy. Del tobulejimo – aciu uz straipsnius. Manau, kad tai butent tai, ko man reikia. Nes knygos – arba viskas zinoma, arba kol kas neaktualu, matyt dar nepriaugus.

        1. Žmogus kartais turi subręsti iki tam tikrų pokyčių. Galbūt šiuo metu per daug iš savęs tikitės, save spaudžiate. Tačiau pokyčiams reikia laiko, turite subręsti iki to.

  2. Kai bendrauji su žmonėmis, dažnas skundžiasi, kad nesusitvarko su iškilusiomis problemomis, nusivilia savo pastangomis .Išaiškėja : nemoka valdyti savo proto. Pasiūlau skaityti „Vienuolis, kuris pardavė Ferarį.“ Tai paprastas, kiekvienam prieinamas būdas mokytis , kaip tvarkyti emocijas . Dirbti su savo vidiniu pasauliu reikia kasdien, nes esame tingūs. Mano amžius jau neleidžia sumanymus atidėlioti ateičiai, nes laikas pašėlusiu tempu senka. Tik gyvenantys sau, niekam neįsipareigoję žmonės leidžia laiką vėjais ir…dejuoja.

    1. Skaičiau šitą knygą, gera knyga 🙂 o laiką, taip, reikia vertinti. Gaila, kad nedaug žmonių tą daro. Tikiuosi ateityje padaugės tobulėjančių žmonių Lietuvoje 🙂

  3. Kaip kovoju su noru pasiduoti,iš esmės jis mane dažniausiai nugali – kol nepaleidžiu tos emocijos.
    Bet paskui pasakai sau kas iš to kad pasiduosi?,geriau – nebus.Bus tik,nu.. biškį blogiau su perkūniją.

    1. O! Paleisti emociją, tai labai gera mintis. Kam kovoti su savo mintimis, jeigu galima eiti mažiausio pasipriešinimo keliu ir jas paleisti. Viskas teisingai 🙂

  4. Kaip kovoju su noru pasiduoti: aš iš pradžių apsimetu (o gal kartais ir neapsimetu), kad pasiduodu; tada pagalvoju, kaip apgailėtinai aš atrodau, kad pasiduodu ir kaip vėliau galėsiu žiūrėti sau į akis; tada pagalvoju, ai koks skirtumas kaip viskas bus, svarbu kažką reikia daryti ir tiek; ir tada einu miegoti. Kitą rytą atsibundu jau su idėjomis kaip ir ką daryti, o kai turi kryptį, atsiranda ir entuziazmas…

    1. Man irgi beje taip pat būna. Pirma galvoju, kad problema didelė, nueinu miegoti ar pailsėti ir… Kitą rytą problema atrodo mažas menkniekis. Poilsis yra svarbi tobulėjimo dalis. 🙂

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *