Kaip po 21 metų monotoniško darbo, pasukti link savirealizacijos ir pradėti keliauti?

harmonija

Sveiki, bendraminčiai. Nevaldomai artėjant vasarai ir šiltiems orams, kurie verste verčia mesti pūkuotus megztinius į šalį, vis dažniau mąstote apie tai, kaip praleisti gražiausią metų laiką, kad tuo pačiu metu įgytumėte atsiminimų, patirties, bet galbūt nežinote, nuo ko pradėti, ir koks sprendimas būtų jums artimiausias…

Tačiau jei vis dėlto galvojate apie keliones, šis straipsnis kaip tik jums. Na, o jeigu nežinote, ko norite – tuomet dar labiau, nes dar vieni kryptingo, save realizuojančio žmogaus žodžiai gali padėti jums apsispręsti. Šiandien Tobulėjimo Klubas šnekina Robertą Šukštą, kuris tarnybinį darbą iškeitė į savirealizacijos troškimą.

kelione

Taigi, Robertai, kaip save pristatai žmonėms?

Paprastai tariant esu Robertas jau 43 kartus sulaukęs šaulio zodiako žvaigždyno padėties. Kitais žodžiais – atsargos majoras pensijoje, atitarnavęs 21 metus vidaus tarnyboje.

Papasakokite, kada pajutote, kad norite kažko kito nei įprastas darbas?

Nors galėjau dirbti toliau, norėjau save realizuoti kitur. Tai ir buvo pagrindinė priežastis, įsitikinau tuo, kad mūsų patirtis civiliniame gyvenime niekam nereikalinga ir darbo pozicijos labai minimalios. Būdamas aktyvaus laisvalaikio mėgėjas, visada išbandydavau tai, kas suteikia adrenalino.

Dažnai sakau sau – “turiu vidinį atomą, kuris neleidžia sustoti.”

Sulaukęs viduramžio krizės, pakeičiau savo ir artimųjų gyvenimą – atsisakiau automobilio, vartotojiškumo, paskolos bankui. Visada mėgdavau keliauti, su šeima aplankėme daugelį Europos šalių sostinių. Bet anksčiau mano kelionės būdavo turistinio pobūdžio – saugios, paprastos ir leidžiančios tik pažvelgti, bet ne pažinti kultūras ir save patį.

keliones

Vis dėl to, iš tikrųjų atradote keliavimo spalvas…

Kelionės iš tikrųjų tapo pažintimi su savimi, su gyvenimu, su žmonėmis ir vertybėmis. Labai žavi sutikti žmonės, kurių akyse nebyliai gali daug perskaityti, stebiu jų reakcijas ir tai daugiau pasako nei žodžiai. Galiu teigti drąsiai, kad kalnai mane išgrynino, turiu savo principus ir visada gyvenu tik savo gyvenimą. Taip, kaip gyvenu yra tik mano asmeninis reikalas.

turizmas

Kokias šalis aplankėte, kas paliko didžiausią įspūdį?

Kiekviena šalis man visada palieka savo prieskonius. Įsimintiniausia buvo kelionė su kuprinėmis į Bolivijos Andus. Siekėme pamatyti dykumos oazes, pajausti indėnų kultūros prieskonius, kuriuos paliko majai.

Tada pamačiau, kaip gyvena tikrų indėnų šeimos kalnuose. Jokių telefonu, televizorių… Nėra net elektros, o vanduo tik iš kalnų upės. Tačiau visi laimingi! Vėliau sekė aktyvios kelionės – kanjoningas Korsikoje, dviračiais važinojemės Sardinijoje, fantastiškas trekingas su dukra Berta Madeiroje.

Robertai, papasakok plačiau apie pasirinkimą keliauti į Himalajus?

Himalajai turi savotišką trauka – tai Everestas, kuris leidžiasi ne visiems žavėtis savo viršūne. Todėl patys Himalajai tarsi tyliai mane kalbino, bet garsiai savo ausimis tai išgirdau iš savo kelionių draugų Mindaugo ir Jovitos, kurie organizavo mėnesio trukmės žygį Nepale.

nugaleti save
Vieną kartą pajautęs kalnų aukšti, mane tai sužavėjo. Tokia kelionė buvo iššūkis man pačiam –  ar nugalėsiu save ir tas jausmas labiausiai “veža”.

Šioje kelionėje pajutau santykį su savo vidinio pasaulio demonais ir angelais, kurie privertė mane šokti savo šokius.

Vis dėlto, į kokį aukščiausią kalną buvote užkopęs?

Himalajuose neturėjome tikslo užkopti į kurį nors kalną, tiesiog ėjome trijų perėjų maršrutu, Kongma La, Cho La, Renjo La. Visos perėjos yra virš 5 400 m. aukštyje ir pakeliui kabinome Gokio Ri (5360m.) ir Kalapataro (5540m.) viršūnes. Pasiekęs jas išgyvenau neapsakomą jausmą nugalėjus savyje zyzianti vaiką ir medituodamas kalno viršūnėje…

Ar nebūna, jog kopdamas į kalną pritrūkstate motyvacijos? Kaip tokiu atveju elgiatės? Kas paskatina jus kopti aukštyn?

Kas mane motyvuoja? Tikslas mėgautis pasiekus rezultatą, nors pats procesas siekiant rezultato taip pat verčia išgyventi žavesio akimirkas. Tai toks procesas lyg mėgautis šia akimirka.

Vis dėlto tą akimirką, kai eini, jauti, kad sunku, imi paprasčiausiai grožėtis – čia ir dabar. Ir tada net nepastebi, kai užkopi, o tada belieka įsileisti į save gyvenimo skonį, pajauti vardan ko gyveni.

gamta

Trumpai pasidalinkite su skaitytojais apie svarbius dalykus keliaujant – partnerius, kaštus, planavimą.

Kalbant iš asmeninės patirties, keliauti mėgstu ir vienas ir su draugais, kurie yra patikrinti žygio metu. Ilgose kelionėse svarbus pasitikėjimas ir komandiškumas, o su mažai pažįstamais žmonėmis kelionėje galite patirti ne tokią stiprią harmoniją.  Be to, vienam pabūti galima ir su kompanija, kartais tiesiog eini pirmas arba paskutinis kolonoje ir medituoji savo pasaulyje.  

Norėčiau pastebėti, kad keliauti yra pakankamai brangus  malonumas. Visgi perki bilietus lėktuvu, kad sutaupytum laiko, bet kaip ir kiekvienas mes renkamės, kaip gyvename vartotojiškame pasaulyje ir turime savo būdus. Aš atsisakęs automobilio, važinėju dviračiu arba vaikštau. Sportuoju dažniausiai gamtoje, todėl didžioji dalis pinigų prioritetiškai atitenka kelionėms.  

Kaip sako žmogus planuoja, o Dievulis juokiasi. Anksčiau keliones suplanuodavau iki smulkmenų, bet kai keliavau dviračiu po Sardiniją, nieko neplanavau. Ateidavo vakaras ir nakvynės vieta tampa aiški.

situacija

Tiesiog viskas gyvenime yra labai paprasta – mes patys sau sukuriame sudėtingas situacijas.

Ar keliate sau tikslus keliaudamas ir ar jų pasiekiate?

Keliaudamas nekeliu sau jokių tikslų. Mano gyvenime atėjo laikas, kai supratau, kad mėgautis yra svarbiau. Be to, tokiu būdu tu nekeli sau kažkokių lūkesčių, tada ir nėra kuo nusivilti.  Kelionių planuose nekeliu sau tikslų ir todėl, nes noriu kuo natūraliau išgyventi kiekvieną kelionės etapą, džiaugtis kiekvienu žingsniu, atsiriboti nuo streso ir spaudimo.

Pavyzdžiui, dabar būdamas Islandijoje, panorau aplankyti Grenlandiją. Šiuo atveju leiskime pavadinti Grenlandiją “tikslu”. O pats noras keliauti yra visur, tiek tolimieji rytai, tiek vakarai, visur yra savotiško ir nepakartojamo žavesio, kurį mano asmenybė nori išgyventi.
menas

Robertai, ar norėtumėte pasakyti/palinkėti kažko mūsų skaitytojams?

Kiekvienas turime savo vertybes pagal savo pasaulį. Kiekvienas žmogus turi tai, kuo gali būti pavyzdžiu kitam. Man visi keliautojai yra autoritetai, kurie turi drąsos prieš nežinomybę.

Keliaudamas suvokiau, kad nepakanka būti išmintingu, reikia dar mokėti ta išmintimi naudotis. Kol kas dar to nemoku, esu avantiūristas, bet mane tai žavi. Manau keliavimo ribos nėra, nes kelių yra labai daug, o laikas kaštai kur kas siauresni, todėl atminkite –

Visos kelionės prasideda nuo pirmojo žingsnio…Keliaukite ir jūsų gyvenimas taps spalvotas.

Tobulėjimo Klubas taria didelį ačiū Robertui už tokį nuoširdų pokalbį. Tikimės, kad mūsų skaitytojus tokią geroji praktika paskatins jei ne susikrauti turistinę kuprinę ir kopti į kalnus, tai bent sugebėti leistis į savirealizacijos kelionę.

gyvenimas tai kelione


Patiko įrašas? Pasidalink juo su draugais, prisijunk prie mūsų tobulėjimo grupės facebook’e. Beje jūs galite perskaityti mūsų Tobulėjimo Klubui gyvenimo vadovą apie tai, kaip pasikeisti neatpažįstamai ir pakeisti savo gyvenimą.

Su pagarba,

Jevgenijus @ Tobulėjimo Klubas

Tavo smegenis sprogdinančios mintys:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *