Kaip per savaitę pamatyti tiek, kiek kiti nepamato per 5 metus, arba kaip įveikti 3000 km ir aplankyti 5 šalis

tobulejimo klubas

Tai buvo paprastas, neišskiriantis iš kitų rytų rytas, tačiau man pabudus, pajutau keistą norą: aš norėjau nuvykti kažkur toli. Norėjau naujovių ir kitokių pojūčių. Praėjus akimirkai, aš nusprendžiau ryžtis kelionei automobiliu ten, kur akys ves. Aš susikroviau būtiniausius daiktus į vieną kuprinę, sėdau į automobilį ir tiesiog pradėjau važiuoti.

Mano maršrutas atrodė taip. Tai yra vietos, kuriose aš buvau sustojęs, vaikščiojau ir apžiūrinėjau:

Lenkija – Augustovas, Varšuva, Vroclavas, Krokuva

Čekija – Praha, Brno

Austrija – Viena

Slovakija – Bratislava, Liptovsky Mikulaš

Vengrija – kalnai ir Budapeštas

ir ilgas kelias atgal į Lietuvą.

 

tukstancio myliu kelione prasideda pirmuoju zingsniu

Rezultatas?

Įveikta 3000 km. per savaitę;
Aplankytos 5- ios šalys;
Patirta nesuskaičiuojamai daug nuotykių;

 

Taigi, norėčiau pasidalinti tuo, kaip man sekėsi ir, į kokias situacijas patekau kelionės metu:

  • Varšuvoje besigrožint naktiniu miestu, netyčia patekau į uždarą vakarėlį, galvodamas, kad tai yra naktinis klubas. Buvau sutiktas ne kaip nepažįstamasis, o atvirkščiai, buvau pavaišintas įvairiais patiekalais nuo švediško stalo, įsitraukiau į daug šokių bei linksmybių.
  • Prahoje teko susipažinti su mašinų stovėjimo aikštelės vadybininku. Jo darbo kabinete gėrėme alų, jis man pasakojo apie naktinę Prahą. Moralas – kartais tiesiog jauti, kad yra žmonės, su kuriais natūraliai gimsta abipusis santykis ir randasi vis daugiau bendrų pokalbių temų.
  • Čekijoje prie Brno miesto teko lankytis nudistų vandens pramogų parke. Pirmajame aukšte buvo tik baseinai, todėl nieko keisto nepastebėjau, tačiau, kai užlipau į antrąjį aukštą, kur buvo pirtys, ložės, pamačiau ir tai, jog visi buvo nuogi. Europoje tai yra priimtinas dalykas, nieko šokiruojančio, ar nepatogaus. Vis dėlto prieš užsukant į vandens parką, aš nežinojau, kad tai vieta, skirta nudistams 🙂
  • Vienoje teko apsilankyti tikrame “Ghetto”. Todėl visai nėra keista, jog ten pat mane bandė apvogti vietinės prostitutės su suteneriais.
  • Kelionėje man buvo labai svarbu pažinti kuo daugiau žmonių, o tai išėjo tikrai į naudą, nes Slovakijoje restoranas man padarė nuolaidą „ne iš meniu“ vien todėl, kad pakalbinau vadybininką.
  • Dar daugiau, savo akimis mačiau kraupią avariją ir tai tik dalis istorijų, kurios nutiko mano “random trip’e”…

Stebuklai? Ne, nemanau, tokios istorijos dažnai nutinka, kai keliauji, kažko sieki, turi tikslą. Gyvenimas pradeda spalvinti tavo likimą ir lyg vaivorykštę, padaro ją ryškią, taip norėdamas dar labiau tave sudominti, įtraukti į beprotiškų istorijų sūkurį ir išmokyti “perlipti per save”.

kiekviena kelione tai nuotykis

 

Pabrėšiu dar sykį, jog aš keliavau visiškai vienas, iš anksto nieko nesiruošiau. Tiesiog atsikėliau ryte ir išvažiavau, net netvarkiau mašinos prieš kelionę. Visiškai atsidaviau į likimo rankas. Kur važiuoti nuspręsdavau klausydamas savo vidinio balso, na o, jei jis kartais suklysdavo man padėdavo navigacija. Vis dėlto aš tikiu, kad pasitikėjimas savo intuicija leidžia tobulėti, išmokti nebijoti klysti ir atsakyti į klausimus. Pasitelkdamas ją, norėjau pamatyti, kur tai gali mane nuvesti ir geriau pažinti save.

Kelionės metu supratau, kad būtent tai ir yra tikroji gyvenimo mokykla. Aš daug ko išmokau, net pats nesuprasdamas, kad vyko mokymosi procesas. Mano mąstymas pasikeitė, tapo žymiai platesnis. Savo baimės aš triuškinau be gailesčio, dėdamas po dar vieną žingsnį link savo tikslo siekimo.

 

geras keliautojas neturi konkreciu planu

 

Ko aš išmokau?

 

Geriausios istorijos kuriamos tada, kai tu darai tai, ko bijai.

Nuotykiai ir geriausios istorijos sukuriamos tada, kai žmogus kovoja su savo baimėmis. Akivaizdu, kad darant tai, ko mes bijome, suteikia daugiau patyrimo, adrenalino, įspūdžių, kuriais galima pasidalinti su kitais.

 

Viskas išsisprendžia savaime. Reikia atsiduoti į likimo rankas ir tikėti tuo, kad viskas bus gerai.

Nieko neplanavau, nieko nežiūrėjau prieš tai ir nežinojau, bet visada laiku atsirasdavo žmonės, kurie padėdavo ar, ką patardavo. Toks neplanavimas leido būti pasiruošusiam visiems iššūkiams, nes aš niekada nebuvau tikras dėl kito savo žingsnio, bet užteko žinoti tik tiek, kad jis turi būti tvirtas ir aš privalau jį žengti užtikrintai.

 

Kad ir kokia situacija būtų, tu vis tiek neprapulsi.

Buvau pasiklydęs, o “GPS” telefone negalėjau pasinaudoti, nes baterija išsikrovė. Suradau išeitį: ieškojau metro, kur paprašiau pagalbos žmonių, kurie padėjo nupirkti bilietą ir viską parodė ir leido sveikam grįžti prie savo viešbučio. Nėra situacijų, iš kurių nėra išeities, todėl nebijok daryti kažko, ko bijai ar nesi daręs, nes viskas yra išsprendžiama tik tavo paties pastangomis.

Tiesiog daryk kažką.

Jeigu tu nori viską iš esmės pakeisti savo gyvenime, turi būti pasiruošęs surizikuoti. Mes visi žinome, kad jeigu darysime tą pati, ką ir visada, gausime tokį pat rezultatą.

Norint gauti naują, geresnį rezultatą, reikia pakeisti savo mąstymą, elgesį ar veiksmus.

Kartais gyvenime reikia tiesiog „šokti“, paimti ir išdrįsti padaryti tai, ko bijojai. Tai yra pirmas etapas link tobulėjimo proceso įgyvendinimo. Dažnai žmonės užsibūna savo komforto zonose lyg būtų įlindę į savo kokoną, bet kuo ilgiau ten gyveni, tuo sunkiau yra ir išlįsti iš ten.

 

norint kazka keisti gyvenime tenka rizikuoti

Antroje straipsnio dalyje aš aprašysiu daugiau taisyklių, kurios man padėjo pamatyti tiek daug ir, kuriomis aš vadovaujuosi iki šiol.

Patiko straipsnis? Pasidalink juo su draugais ! Arba visada gali paskaityti kitus straipsnius, prisijungti prie mūsų tobulėjimo grupes facebook’e ir bendrauti su bendraminčiais.

Su pagarba,
Jevgenijus @ Tobulėjimo Klubas

Tavo smegenis sprogdinančios mintys:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *