Įkvėpianti ir motyvuojanti Kristinos istorija, kaip išmokti padaryti špagatą per 12 savaičių

spagatas pradedantiesiems

Laba diena, Aš Esu Kristina. Studentė, darbuotoja, aktyvi savanorė ir Tobulėjimo Klubo bendramintė. Išsikėliau sau tikslą – padaryti špagatą. Šitam pasakojime aš noriu papasakoti, kaip tai man pavyko padaryti per 12 savaičių.

Kodėl aš nusprendžiau užsibrėžti tikslą ir kaip jį pasiekti:

Kodėl būtent tokį tikslą, turiu aiškų atsakymą. Nuo pat paauglystės visada žavėjausi merginomis, kurios sugeba padaryti špagatą, man tai atrodė lyg aukštas lygis, kažkas nuostabaus ir neįtikimo! Man jos atrodė geresnės už kitas merginas, kurios to nepadaro ir, aišku, geresnės už mane, nes nebuvau lanksti, nors baigiau meno mokyklos choreografijos skyrių. Deja, net pirštais žemės nepaliesdavau. Slapta visada norėjau išmokti padaryti špagatą, norėjau būti panaši į „tas geresnes merginas“.

Vieną naktį ilgai neužmigau, apie 02:00 pakilau iš lovos, pradėjau „žargstytis“, mėginti daryti špagatą, aišku, kaip du kart du, jog nieko nepavyko. Su skaudančiomis kojomis ir tarpukoju nuėjau atsigulti, bet vis dar ilgai negalėjau užmigti. Mano galvoje nebuvo minties: „Kodėl man nepavyko?“, aš galvojau tik apie tai – „O ką aš turiu padaryti, kad man pavyktų?“.

Kitą dieną nuėjau į sporto salę ir užsiminiau apie tai trenerei. Ji man parodė specialius tempimo pratimus ir pasakė, jog treniruojantis kiekvieną dieną jau po 3 mėnesių galima padaryti špagatą. Aš nenorėjau po trijų mėnesių jo padaryti, norėjau netgi greičiau, bet pasižadėjau trenerei, jog padarysiu po 3 mėnesių. Viskas vyko mano pačios iniciatyva, nes pažįstu save, esu per daug atsakinga, jeigu garsiai išsireiškiu – tai iš visų jėgų kovoju, kaip tik galiu, kad nenuvilčiau kitų, atrodo, netgi jau geriau save, negu kitą.

Taip ir pradėjo tiksėti mano laikas, kuris buvo skirtas ne miegui, o mano sunkiam darbui, kovai su savimi ir fiziniu skausmu.

mano galvoje buvo mintis - ka as turiu padaryti kad man pavyktu

 

Apie motyvaciją vykdant špagato iššūkį, darant tempimo pratimus ir siekiant savo tikslo:

Pirmiausia, pradėsiu pasakoti, kaip kokiu laikotarpiu pati motyvavau save, galbūt tuomet rasiu žodžių ir bendrai motyvacijai, nes, mano nuomone, motyvacijos metodai kiekvieną žmogų veikia skirtingai.

Neslėpsiu ir nesikuklinsiu, esu užsispyrusi kaip šimtas, jeigu nedaugiau, ožkų. Pasižadėjau – todėl bet kokiomis jėgomis privalėsiu tai padaryti. Pirmomis dienomis motyvacija buvo maksimali, nors tai taip pat buvo ir skaudžiausios dienos, bet turbūt buvau per daug pasiryžusi, nežinojau dar, ką reiškia daug, ką reiškia mažai, jaučiausi nelanksti, mintyse lyginau save su medžiu. Nemoku apsakyti, kiek motyvacijos buvo pirmosiomis dienomis –  atrodė plyšiu ir padarysiu jau per pirmąsias dienas. Tad pradžioje motyvacija buvo savaiminė iš vidaus, jeigu būtų galima ją taip pavadinti.

is karto zinodamas ka nori padaryti, gali tai atlikti

 

Bėgant savaitėms prasidėjo mokslo metai, darbe atostogos baigėsi, pradėjau savanorystės veiklą, laisvas laikas buvo – nakties laikas. Kadangi jau po savaitės pajutau, jog poveikis pastangų jaučiasi, skyriau ir nakties laiką mankštai, motyvacija buvo vėl gi be jokių papildomų metodų. Tiesiog gyvenau tikslu nepriklausomai nuo kitų savo kasdienių veiklų, jos visos man svarbios, negalėjau neskirti laiko nei vienai, nei kitai, nemiegojau, bet viskam skyriau laiko tiek, kiek reikėjo.

Maždaug mėnesio pabaigoje motyvacija seko. Darydavau mankštas „ant durniaus“, kad savęs negriaužčiau, jog simuliuoju, palaikiau tiesiog tą faktą, jog kažką darau. Tokių mankštų metu atsirado ir vis daugiau puikiai tinkamų pasiteisinimų, kodėl šiandien galėčiau nedaryti mankštos. Kol galiausiai suvokiau, jog jau išvis nebedarau nieko. Tuomet ėmiausi vieno populiariausių motyvacijos būdų – motyvacijos žodžių jau iš seniau žinomų ir nepamirštų, t.y. reikšmingų būtent man, kažkada išgirstų ir neužmirštų, o ne pagal populiarumo bangą banguojančių citatų.

 

Dalinuosi su Jumis mane tvirčiausiai išlaikančiais žodžiais:

  • „Tiek, kiek mes iškenčiame, tiek mes pajudame į priekį“;
  • „Skausmas, kurį jauti šiandien, bus jėga, kurią jausi rytoj“;
  • „Gyvenimo vertybės gali būti išmatuojamos mūsų ištverme. Apie tai, kad mes ištveriame bet kokį nuovargį, bet kokį skausmą ir tęsiam kovą, jei tik matom tai, už ką kovojam“.

 

Visus šiuos motyvacijos žodžius galima rasti prie nuotraukų su mano pasiektais tam tikrais tikslais, jie mane vedė, stūmė tik pirmyn ir atitempė ten, kur esu dabar. Nepamirškite, jog kiekvienas žmogus, pasiekęs kažką, praėjo labai daug visko, atidavė tiek savęs, tiek laiko, pastangų, kantrybės – atidavė viską kartu. Būtent todėl tokie žmonės ir yra kažkur toliau, todėl, kad jie iškentė. Jei būtų suklupę, nebūtų ten, kur jie yra dabar. Būkite ir Jūs vieni iš tų, kurie yra toliau, kurie yra ten, kur nori būti iš tikrųjų, o ne ten, kur nereikia dėti daug pastangų. Jei gali kiti, galite ir Jūs.

kaip pasiekti savo tiksla

 

Antro mėnesio pradžioje prisijungiau socialiniame tinklapyje prie Tobulėjimo Klubo facebook grupės – “Tobulėk, siek tikslų, tapk patrauklia asmenybe. Lietuva”, kurioje paskelbiau apie savo šį tikslą – padaryti špagatą. Motyvacija vėl pakilo iki maksimumo, kas savaitę rašiau, kaip man sekėsi, geriau ar blogiau, motyvacija vidui degė ir perdegė. Špagatui ateina tokia ledo stadija, kada turi keisti pratimus, nes, kaip man trenerė sako „nebeesi žalias, esi mėlynas“. Tad pakeičiau pratimus į stipresnius ir persistengiau. Nepadariau nei trečdalio, kiek sugebėjau. Savaitė poilsio… Slapta džiaugiausi iš tiesų.

Po pertraukos grįžti buvo sunku, motyvacija neegzistavo nors fiziniai pasiekimai nenukrito labai žymiai. Per tą pertrauką jaučiau atgaivą, jog nekankinu savęs. Bet, manau, jog tą, ką mes darome dabar, pajusime tik ateityje. Jei dabar neiškęsiu – nepajudėsiu į priekį, jei nepajudėsiu į priekį – nepasieksiu tikslo, jei nepasieksiu tikslo – nuvilsiu grupės narius, trenerę, artimuosius ir save… Ir tuomet radau dar vieną motyvacijos priemonę – saldumynų valgymą. Leidau sau smaližiauti, kiek tik norėdavau, jeigu mankštą pasidarydavau „iš peties“, o kartais net jeigu ir silpną, bet gi vis pajudėdavau.

Laikas seko, o jaučiau paniką. „Darbas“ buvo maksimalus jau net pamiršus visas motyvacijas, galvoje buvo užblokuota „Nėra laiko“, „Tingiu“, „Skauda“, „Pavargau“, „Ne šiandien“. Draudžiau sau simuliuoti griežtai be jokių motyvacijos priemonių, tokiu būdu save pastačiusi tarp rėmų, kurių tiesėje jau įsivaizdavau, kaip padarau špagatą. Tuo metu atrodė, jog man buvo svarbiau netgi šis tikslas, nei mokslai.

 

norint kazko pasiekti - reikia atiduoti visa save

 

Tad dabar trumpai specialiai naudoti motyvacijos metodai mano viso iššūkio laikotarpyje buvo: motyvacijos žodžiai bei anksčiau skaitytos knygos (Robin Sharma knyga „Nebijok gyventi“ puikiai motyvuoja veikti, išaiškina, jog toks dalykas kaip nuovargis išvis net neegzistuoja), valgymas. Motyvacija „iš savęs“: užsispyrimas, atsakomybė, noras, galbūt netgi ir gėda. Taip pat motyvacija žymiai pakildavo, kai artimi žmonės pagirdavo. Manau, be jokių išimčių svarbu kiekvienam – gauti palaikymą iš jam svarbių žmonių.

Taigi, štai toks buvo mano motyvacijos kelias visame 12 savaičių iššūkyje ir kaip jau minėjau pradžioje, manau, kiekvieną žmogų tam tikra motyvacija veikia skirtingai, todėl tiesiog būtina pažinti save, būtina dirbti su savimi, jog išsiaiškinti, kokios motyvacijos priemonės yra būtent tau efektyvios.

Apie laiko skyrimą iššūkiui:

Laiko tema turbūt buvo paliesta kalbant ir apie motyvaciją. Vienas nuo kito jie labai stipriai priklausomi.

Asmeniškai aš esu studentė, dirbu, savanoriauju bei užsiimu individualia veikla. Nakties laikas iš tikrųjų dalyvaudavo mano iššūkyje labiau nei vakaro. Darydavau mankštas ir 2 valandą nakties, miegodavau tik 3-4 valandas ir keliaudavau į paskaitas.

Viskas įmanoma, laiko viskam užtenka, jeigu jį planuojam tinkamai. Kaip sakoma, nei vienas nėra apdovanotas papildomu laiku, visi turime 24 valandas ir tik nuo mūsų priklauso, kaip tą laiką išnaudosime. Aš stengiausi išnaudoti jį tinkamai. Kai jau susikaupdavo daug darbų vienu metu, juokinga, bet pasiimdavau sąsiuvinį ir pagal eiliškumą susirašydavau, kada ką pasidaryti, kada kiek pamiegoti, kada susitvarkyti namus, kada kurį rašto darbą pasirašyti, nes supratau, jog geriau iš 3 valandų vieną pamiegoti ir 2 visiškai efektyviai dirbti, negu nemiegojus per visas tas 3 valandas padaryti tą, ką galima per 2, jeigu protas bus pailsėjęs. Esu tokio požiūrio – jeigu dirbti tai dirbti 100 procentu atiduodant save, jeigu ilsėtis tai ilsėtis taip pat, atiduodant visą save pilnu 100 procentu užmirštant, jog laukia gausybę darbų.

 

Pagaliau tikslas pasiektas arba, kodėl verta pasiekti savo tikslą:

kaip ismokti greitai padaryti spagata

Pasiekus tikslą, jausmai užplūdo mane. Turbūt net nemokėsiu išsireikšti, bet – jausmas labai geras, didžiuojuosi savimi be galo ir be krašto. Apie šypseną turbūt net nereikia sakyti, jausmas, jog tuoj sužinosiu, ką reiškia bėgancios ašaros iš laimės. Šokau, dainavau, vaikščiojau maivydamasi po kambarius su šypsena.

Kodėl verta siekti savo tikslų? Va būtent dėl to jausmo, kurio nemokėjau Jums papasakoti! Kad neskaitytumėt apie juos, neklaustumėt kitų, koks tai jausmas, o kad patys tą jausmą patirtumėte, patys pasiektumėte to, ko norite!

Tempimo pratimai špagatui arba špagato instrukcija:

Kadangi neesu profesionalė, papasakosiu galbūt ne taip, kaip turėtų viskas būti, nes kalbėsiu iš savos patirties. Štai mano pratimai špagatui atlikti.☺

Yra trys pagrindiniai tempimo pratimai špagato mokymuisi (kad būtų aiškiau įkeliu fotografijas):

1.

spagato pratimas

2.

spagato instrukcija

3.

tempimo pratimai

Tokius pratimus daryti kiekvieną dieną mažiausiai po 20 min. būnant apšilus (t.y. po treniruotės ar bėgimo, aš asmeniškai darydavausi namuose “Zumba” arba “Teo Bo” treniruotes, taip puikiai galima apšilti skyrus vos 10-15 min.).

Kiekvienu pratimu stengtis galva pasiekti kelį ir išlaikyti mažiausiai 30s. Kas darysit, nusiteikit drebančioms kojom ir tarpukojo skausmui.

Prasitampius su šiais pratimais, reikia bandyti daryti špagatą tarp kojų pasidėjus susuktą antklodę (pradžiai, kaip ir man, jos gali būti netgi dvi…). Antklodės turi būti tiek, jog išbūtumėte ištiesus kojas nesilaikant rankomis į žemę! Laikui bėgant antklodės prireiks vis mažiau, o galiausiai jau vien tik kokio nedidelio pliušinio žaisliuko.

Pakartosiu tuos pačius žodžius – pažinkite save! Stebėkit, kurie pratimai Jums labiausiai padeda, kuriuos lengviausia daryti, susiraskite kitų papildomų pratimų ir pasilikite prie priimtiniausių sau. Kiekvienas mes esame skirtingas ir kiekvienam kiekvienas veiksmas turi visiškai kitokią įtaką, tad pažinkite save, dirbkite su savimi!

 

Nenustokite tikėti savimi, pabandykite išsikelti sau tikslą

Tai yra mano istorija, galima netgi sakyti, mano sėkmės istorija. Kiekvienas pasiektas tikslas suteikia daug džiaugsmo ir jėgų sekantiems iššūkiams. Tikiuosi pasipasakodama jums, suteikiau daug naudingos informacijos, o gal netgi ir motyvacijos veikti. Jeigu aš sugebėjau, sugebėsite ir jūs!

Vakar Tobulėjimo Klube pasirodė iššūkių skiltis, ten galite rasti mūsų nemokamą 7 dienų iššūkį. Tegu jis tampa jūsų pirmas žingsnis į sėkmę! Jeigu norite keistis, pradėkite nuo jo. Parodykite sau ir kitiems, ką galite, būkite geresni nei buvote vakar! Sėkmės visiems, siekiant savo tikslų.

Patiko straipsnis? Pasidalink juo su draugais ! Taip pat užsukite į mūsų naują iššūkių puslapį arba pamatykite mūsų motyvacinių filmų sąrašą.

Ir dar užsiprenumeruok mūsų naujienlaiškį ir gauk karščiausias mūsų naujienas greičiau nei kiti:

Su pagarba,
Kristina @ Tobulėjimo Klubas

Tavo smegenis sprogdinančios mintys:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *